Naujienos ir patarimai

Įžvalgos, naujienos ir aktuali informacija smulkaus verslo atstovams

Kodėl verta imti verslo paskolą infliacijos metu?


Infliacijai Lietuvoje pasiekus seniai matytas aukštumas, visuomenėje, o ypač tarp verslų, tvyro ryškus neapibrėžtumo jausmas ir dvejonė, ar verta skolintis šiuo laikotarpiu verslo plėtrai. Kokia šiuo metu situacija verslo paskolų rinkoje ir kodėl aukštos infliacijos akivaizdoje kreditai įmonių investicijoms yra kaip niekad pigūs?

Lyginant su praėjusių metų kovu, infliacija praėjusį mėnesį pasiekė 15,6 proc., rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Ekonomistai pastebi, kad infliacija gali augti ir toliau, o mažėjimo tikimasi tik antroje metų pusėje. Visgi šis laikotarpis, kuomet fiksuojama rekordinė infliacija, verslams gali būti palankus metas skolintis verslo plėtrai ar investicijoms, nes dar niekada tai nebuvo taip pigu kaip šiuo metu.

Pinigai nuvertėja daugiau nei jie šiuo metu kainuoja

Normaliu laikotarpiu pinigai paprastai kainuoja daugiau nei jų metinis nuvertėjimas, t.y., infliacija. Tačiau dabar susiklosčiusi unikali situacija – šalyje infliacija didžiausia per pastaruosius kelerius dešimtmečius, o pinigų kaina verslui – mažiausia per visą istoriją. Infliacija reikšmingai viršija paskolų palūkanų normą ir verslams, norintiems pasiskolinti investicijoms ir plėtrai, tai ženklas, kad veikti reikia dabar, o ne po metų.

Atsižvelgiant į susiklosčiusį dabartinį kontekstą ir greitai dėl infliacijos nuvertėjančius pinigus, reali palūkanų norma, t.y., pinigų kaina, kurią žmogus moka už paskolą, šiuo metu yra minusinė. Padėti suprasti dabartinę situaciją gali konkretūs pavyzdžiai.

Kaip jau minėjau, metinė infliacija, lyginant šių ir praėjusių metų kovą, šiuo metu siekia 15,6 proc. Tuo pat metu faktinė „Noviti Finance“ verslo paskolų palūkanų norma pirmojo šių metų ketvirčio metu siekė 9,8 proc. Jeigu investicinę paskolą imantis verslas pasinaudotų dar ir valstybinės agentūros „Invega“ suteikiama galimybe susigrąžinti didžiąją dalį sumokėtų palūkanų, kredito palūkanos siektų tik 3,1 proc.

Matematika paprasta. Įsivaizduokime, kad įmonė šiuo metu pasiskolina 10 000 eurų naujai įrangai. Po metų ši įranga dėl infliacijos kainuos 11 560 eurų, bet palūkanų už dabar paimtą paskolą jai įsigyti, reikės sumokėti tik 310 eurų. Įsivertinus kredito kainą, akivaizdu, kad šiandien pirkdama įrangą už pasiskolintus pinigus, įmonė sutaupys, nes paimtą paskolą po metų ar kelerių ji grąžins jau nuvertėjusiais, infliacijos paveiktais pinigais. Ir visa tai – neatsižvelgiant į uždirbamą pelną ir pajamas, kurias sugeneruoti padės ši laiku padaryta investicija.

Itin retas galimybių langas

Tokie laikotarpiai, kai infliacija viršija palūkanų normas, yra labai reti, nes ilgainiui infliacija krenta, o palūkanų normos linkusios viršyti infliaciją. Paskutinį kartą panaši situacija buvo susiklosčiusi 2007–2008 m., finansinės krizės metu. Tada infliacija piką pasiekė 2008 m. birželį. Tuomet kainos, lyginant su 2007 m. birželiu, augo 12,7 proc. Tuo pat metu bankai, pagal Lietuvos banko statistiką, verslams skolino už vidutiniškai 6,3 proc.

Kol kas verslas gali skolintis išties palankiomis sąlygomis. Kaip niekad žemą palūkanų normą nulėmė išaugusi konkurencija tarp bankų ir per pastaruosius kelerius metus rinkoje įsitvirtinusių alternatyvių finansuotojų. Prie palankių sąlygų verslui skolintis labai prisideda ir „Invega“ bei Europos institucijos, kurios teikia savo paramą ir finansinius instrumentus.

Pabaigai noriu pažymėti tai, kad kainos ilgalaikėje perspektyvoje – tiek žaliavų, tiek įrangos ir nekilnojamojo turto – istoriškai augo visą laiką. Todėl kai ekonomistai kalba apie infliacijos stabdymą, omenyje turimas tik jos sulėtinimas. Tikėtis bendros kainų defliacijos – ypač verslams aktualiose srityse – yra itin sudėtinga.

Tai reiškia, kad dabartinis galimybių langas – gera proga verslui užbėgti įvykiams už akių ir pasinaudoti šia susiklosčiusia išskirtine situacija rinkoje, kai investuoti į verslą dabar yra pigiau nei tai daryti po metų ar dvejų.

Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas
Taip pat skaitykite: