Naujienos ir patarimai

Įžvalgos, naujienos ir aktuali informacija smulkaus verslo atstovams

Sparčiai kuriantis naujoms įmonėms, ekspertai prognozuoja ir bankrotų augimą: kodėl jų bijoti nereikėtų


Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo įregistruota per 5 tūkst. naujų įmonių, t. y., maždaug trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Išskirtinę situaciją verslo pasaulyje kuria ir žymiai kritęs bankrotų skaičius – jei 2019 m. buvo pradėta daugiau kaip 1600 bankroto procesų, pernai jų skaičius sumažėjo bene perpus. Tiesa, ekspertų teigimu, dėl nutrauktos valstybės paramos įmonėms, artimiausiu metu šalyje bankrotų neišvengiamai daugės. Kokios to pasekmės ir kodėl įmonės bankrotas nėra katastrofa?

Pasak pandemijos metu aktyviai finansinę paramą smulkiesiems ir vidutiniams verslams dalijusio alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ vadovo Lino Armalio, augantį įmonių skaičių galima laikyti tam tikra ekonominių procesų išdava, bylojančia apie pozityvius verslininkų lūkesčius.

„Didesnis nei įprastai naujų bendrovių steigimas atspindi teigiamą ekonominę situaciją antroje praėjusių metų ir pirmoje šių metų pusėje. Po pirminio koronaviruso pandemijos sukelto šoko, pamatėme, kad ūgtelėjo net mažmeninės prekybos sektorius. Lyginant su 2019 m., jame veikiančių įmonių apyvarta pernai padidėjo 2,5 proc. Tai atspindi, kad vidinė paklausa šalyje nemažėjo – žmonės keliavo, gręžėsi į vietinius verslus, pirko ir vartojo, o verslas greitai atsigavo“, – sako pašnekovas.

Anot L. Armalio, atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią situaciją, šviežiai duris atvėrusių įmonių pagausėjimas nuostabos nekelia: „Verslininkai įžvelgia palankias sąlygas verslo kūrimui ir yra linkę išnaudoti galimybes, kurias sukūrė ir pandemijos pakoreguota rinka. Klesti e. prekyba, kaip ant mielių auga nekilnojamojo turto segmentas, su juo susijusios sritys. Tai juntame ir mes, kredituotojai, antroje praėjusių ir pirmoje šių metų pusėje stebėję augusį finansavimo poreikį.“

Bankrutuoti šiandien – naudingiau nei pernai

Tiesa, L. Armalys akcentuoja, kad pastaruosius metus stebima rinka – išskirtinė, nes prasidėjusio naujų įmonių steigimo bumo dar nespėjo pasivyti bankrutuojančios bendrovės. Statistika rodo, kad lyginant praėjusius ir 2019 metus, pernai bankrutavusių įmonių sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 1608 iki 786.

„Valstybė pandemijos akivaizdoje pasitelkusi platų finansinių instrumentų arsenalą neabejotinai padėjo įmonėms, susidūrusioms su pandemijos sukeltais iššūkiais. Tačiau ši pagalba į viršų „ištempė“ ir bendroves, kurios būtų užsidariusios net be pandemijos. Tai sukūrė paradoksalią situaciją, kuomet krizės metu, bankrotų skaičius ženkliai krito, o naujų įmonių – gausėjo“, – teigia „Noviti finance“ vadovas.

Jis pratęsia, kad nepaisant visų aplinkybių, pernai apmažėjęs bankrotų skaičius yra pozityvus ženklas, o teigi, kad valstybės parama buvo perteklinė ir dėl jos rinka yra perpildyta įmonių „zombių“ yra paprasčiausiai neteisinga.

„Yra didžiulis skirtumas tarp bankrutavimo 2021 m. ar 2020 m. pandemijos įkarštyje. Jei įmonė užsidaro šiandien, darbą jo netekusiam žmogui susirasti yra žymiai lengviau nei tai būtų buvę padaryti pernai pirmame metų pusmetyje. Situacija ženkliai skiriasi nuo tos, kurią matėme 2008-2009 m. krizės metu, kuomet sunkmetis užklupo gerokai didesnę dalį visuomenės“, – tvirtina ekspertas.

Nesėkmės – natūrali verslo dalis

Pašnekovas akcentuoja, kad vis dėlto bankrotų situacija turėtų „pasitaisyti“, o tai matome jau dabar – bankrotų skaičius vejasi priešpandeminį lygį.

„Kol kas tai galima vadinti natūraliu rinkos atsistatymu. Jei grįšime ar kiek viršysime 2019 m. buvusį bankrotų skaičių, tai rodys, kad vienos įmonės pakeičia bendroves, nebegalinčias funkcionuoti be valstybės paramos. Jeigu kartelė bus peršokta su kaupu – tuomet bus proga sunerimti. Tačiau, apskritai, bijoti bankrotų nereikia, nes tai – įprasta įmonių gyvenimo ciklo dalis“, – pasakoja „Noviti finance“ vadovas.

L. Armalys pabrėžia, kad su bankrotais susijusi problema slypi ne pačiame įmonės uždaryme, o procesą supančiose aplinkybėse: „Iššūkiai visuomenei kyla tuomet, kai įmonė susikaupusių skolų ima nebekontroliuoti ir jos „sprogsta“. Tokiu atveju žalą patiria ir ilgą laiką nemokamai dirbę darbuotojai, ir tiekėjai ar partneriai, su kuriais neatsiskaitoma. Tiesa, nesėkmių demonizuoti iš principo nereikėtų. Pavyzdžiui, didelė dalis antreprenerių idėjų žlunga, vėjais iššvaistomos investuotos valandos ir lėšos, tačiau svarbiausia, kad šių ar kitų verslininkų bandymai po savęs nepaliktų neigiamo šleifo. Pavykęs verslo sumanymas atperka su kaupu visas iki tol patiras nesėkmes.“

Kalbėdamas apie šiandieninę bankrotų situaciją, „Noviti finance“ vadovas sako, kad prognozuoti kokių įmonių uždarymų – skausmingų ar natūralių – bus daugiau, yra sudėtinga.

„Bankrotų bus visokių. Dabar stebime didžiulių pokyčių metą, prie kurių verslininkai turės prisitaikyti, o sparčios adaptacijos svarbą pamatėme pandemijos pradžioje. Juk daugiausiai išlošė nieko nelaukę ir į skaitmeninę erdvė savo veiklą perkėlę prekybininkai. Tai parodo, kad įmonės privalo reaguoti, kol dar gali tai daryti – ieškoti naujų galimybių, keisti verslo pobūdį ar lokaciją. Na, o neradus progų išlaikyti verslą – laiku jį uždaryti arba parduoti ir imtis naujų sumanymų“, – sako L. Armalys.
Taip pat skaitykite: