Naujienos ir patarimai

Įžvalgos, naujienos ir aktuali informacija smulkaus verslo atstovams

Verslo finansavimo rizikos ir galimybės, ruošiantis kalėdiniam laikotarpiui



Pastarasis pusmetis verslui buvo pilnas iššūkių, o dėl besitęsiančios pandemijos vyraujanti nežinomybė kelia daugybę papildomų klausimų: kaip planuoti pardavimus artėjant didžiajam prekybos pikui prieš šventes, kada ir kur kreiptis susidūrus su apyvartinių lėšų trūkumu. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys duodamas interviu verslo portalui „bzn start“ kalbėjo, jog šiemet atėjęs ruduo išsiskiria išaugusiu verslo poreikiu skolintis. Tendencijos rodo, kad verslai kur kas aktyviau ieško alternatyvaus finansavimo galimybių, bet ateitį prognozuoja atsargiai. Tačiau, kaip sako L. Armalys, dabar svarbu nepraleisti galimybių, o jų tikrai yra kur kas daugiau nei anksčiau.

Finansavimo paraiškų proveržis

„Noviti finance“ vadovas atskleidžia, kad šiemet, atėjus rudeniui, sulaukta net penkis kartus daugiau paraiškų dėl verslo finansavimo nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Aktyviausiai kreipiasi mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonės, ieškančios papildomo finansavimo apyvartinėms lėšoms.

„Žinoma, didysis prekybos pikas prasideda lapkričio antroje pusėje, tačiau paskolų prasme pikas prasideda būtent dabar, kai įmonės susiduria su didžiausiu apyvartinių lėšų poreikiu. Papildomų lėšų reikia norint įsigyti pakankamai reikalingų žaliavų, naujų prekių ir užtikrinti stabilius pardavimus metų pabaigoje“, – pastebi pašnekovas.

Nors šiuo metu poreikis skolintis yra stipriai išaugęs, rinkoje jaučiamas ir kur kas didesnis neapibrėžtumas. „Noviti finance“ vadovas pastebi, kad dabar verslai neabejotinai atsargesni planuodami ateitį. „Kaip matome, pasiruošimas kalėdiniam laikotarpiui tikrai prasideda, tačiau ar verslininkai planuoja jį aktyvesnį nei pernai? Vargu. Visgi tenka pripažinti – būti pernelyg dideliu optimistu šiame kontekste sudėtinga. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kaip šiuo metu yra išaugusi elektroninė prekyba, tad planuojant pardavimus to tikrai nederėtų pamiršti“, – komentuoja L. Armalys.

Jis taip pat papildo, kad šiemet, ypač po karantino, itin ryškiai matoma tendencija, kad verslai kur kas intensyviau ieško finansavimo pas alternatyvius finansuotojus. Priežastis – tradiciniai finansuotojai šiuo neapibrėžtu metu dar griežčiau vertina įmones, ypač nedideles, todėl joms gauti paskolą tampa itin sudėtinga.

Aiškiai apibrėžti, kokio finansavimo reikia

„Noviti finance“ vadovo teigimu, neretai vis dar manoma, kad alternatyvūs finansuotojai skolina brangiau nei tradiciniai. Visgi toks nusistatymas dažnai yra nepagrįstas.

„Įmonei, ieškančiai finansavimo, pirmiausia reikia aiškiai apsibrėžti, kam jai reikalingi pinigai – apyvartinėms lėšoms ar ilgalaikėms investicijoms. Dažnai tai painiojama. Investicinė paskola, kai pinigai skolinami ilgam laikotarpiui su turto užstatu, žinoma, yra pigesnė, bet skolinantis apyvartinėms lėšoms, kai pinigų reikia trumpesniam laikotarpiui, kai nenorima užstatyti turimo turto, sąlygos yra kitokios – tokios paskolos kainuoja šiek tiek brangiau“, – sako L. Armalys.

Tiesa, pastaruoju metu pastebimas tradicinių ir alternatyvių finansuotojų siūlomų paskolų be užstato kainų suvienodėjimas. Pašnekovas pateikia palyginimą: imant paskolą iki 50 tūkst. eurų apyvartinėms lėšoms iš „Noviti finance“, metinės palūkanos siektų apie 14 procentų. Labai panašias palūkanas už tokias pat paskolas smulkiajam verslui taiko ir tradiciniai finansuotojai.

Manantiesiems, kad tokia palūkanų norma yra pernelyg didelė, pašnekovas siūlo pasiskaičiuoti.

„Jeigu jums pinigai kainuoja 14 proc. palūkanų kasmet, vadinasi, per mėnesį jūsų mokamos palūkanos yra tik šiek tiek didesnės nei 1 procentas. Tad, jeigu jūsų verslas uždirba bent kelis procentus pelno per mėnesį, ko gero, galime sakyti, kad papildomai investuodami į didesnius pardavimus galėtumėte pelno uždirbti dar daugiau. Tiesą sakant, mažai žinau verslų, kurių pelningumo marža yra mažesnė nei 10 procentų. Be to, marža dažniausiai skaičiuojama ne metams, bet vienam prekių apyvartumo ciklui, t. y. keliems mėnesiams. Tad tokios paskolos kaina, ypač įsivertinant tai, kad nėra su užstatu susijusių išlaidų, ir krizinį laikotarpį, tikrai nėra didelė“, – tikina pašnekovas.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui L. Armalys taip pat siūlo pasidomėti valstybės teikiama pagalba. Šiuo metu veikia nemažai valstybės finansavimo instrumentų, dėl kurių verslas iš alternatyvių finansuotojų gali pasiskolinti dar pigiau.


Skaityti visą straipsnį
Taip pat skaitykite: