Naujienos ir patarimai

Įžvalgos, naujienos ir aktuali informacija smulkaus verslo atstovams

Kaip finansinio raštingumo lygis atsiliepia verslininkams?


Bendras Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekia vos 45 iš 100 galimų balų, atskleidė pernai Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas. Ekspertai pastebi, kad finansinio raštingumo trūkumas atsiliepia ir šalies verslininkams. Kokios to priežastys, pasekmės ir galimi reikšmingos problemos sprendimo būdai?


Verslininkų finansinis raštingumas Lietuvoje ypatingai priklauso nuo įmonės dydžio ir laiko, kurį turi verslininkas, sako Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Pasak jos, sudėtingiausioje padėtyje yra atsidūrę smulkių bendrovių – kurių šalyje yra apie 70 tūkst. – savininkai.

„Šie verslininkai praktiškai neturi galimybės plėsti savo akiračio, domėtis finansiniais terminais ar ieškoti finansavimo ir plėtros galimybių. Kiek didesnėse įmonėse galima sutikti tam tikras užuomazgas, nes verslininkas gali atsitraukti, skirti laiko strategijoms, finansavimo paieškoms – tokių įmonių šalyje tik apie 2 tūkst. Ypatingai geru finansiniu raštingumu pasižymi įmonės, kurių savininkai gali sau leisti samdyti ekspertus, konsultantus – jomis galima laikyti apie 400 didžiųjų šalies bendrovių“, – sako D. Matukienė.

Alternatyvaus verslo finansuotojo „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys pažymi, kad didžioji dalis lietuvių verslininkais tampa gyvenimo eigoje, o šiai veiklai reikalingų žinių ir gebėjimų įgauna jau kurdami ir vystydami pačią įmonę.

„Finansinio raštingumo stoka nebūtinai reiškia, kad verslai dažniau patiria nesėkmę. Kaip rodo mūsų įmonės pastarųjų 5 metų statistika, per metus nesėkmę patiria vos 1-2 proc. mūsų finansuotų įmonių. Tai reiškia, kad nemokių įmonių yra mažai, jos neblogai tvarkosi su savo įsipareigojimais, o verslininkai supranta savo verslą ir jaučia jo pulsą. Problemų kyla, kai pradedame kalbėti apie gebėjimą sparčiai auginti savo verslą ir diegti inovacijas, nes tada ypač išauga finansinių srautų valdymo, planavimo, investicijų skaičiavimo ir jų atsiperkamumo vertinimo svarba. Šioje vietoje verslininkams yra kur pasitempti“, – teigia L. Armalys.

Permainas paskatinti galėtų valstybė

L. Armalys sako, kad norint pradėti galvoti apie verslininkų finansinio raštingumo gerinimą ir platesnių galimybių augti sudarymą, pirmiausia būtina sudaryti tokias progas plėstis tiems, kurie tai nori daryti jau šiandien.

„Valstybė turi stengtis padaryti prieinamais ir efektyviais svarbiausius verslo finansinius instrumentus: išjudinti kapitalo ir obligacijų rinkas, vertybinių popierių biržą, gerinti skolinimosi sąlygas ir pritaikyti atitinkamus garantavimo ir prieinamumo didinimo instrumentus, kurie būtų orientuoti būtent į smulkųjį verslą. Tai būtų tie žingsniai, kurie padėtų geriausiems verslams greitai augti, tuo pačiu jie taptų teigiamu pavyzdžiu kitoms įmonėms, augtų sveika konkurencija. Taptų akivaizdu, kad įmonės negali stovėti vietoje, turi diegti naujas paslaugas, atnaujinti įrangą ir investuoti, kas reikalauja finansinių instrumentų ir finansinio raštingumo“, – tvirtina pašnekovas.

D. Matukienė priduria, kad valstybė galėtų padėti smulkiesiems verslams ugdyti finansinį raštingumą suteikdama profesionalią pagalbą.

„Jeigu valstybė naujai verslą pradedantiems žmonėms ar kiek pažengusiems verslininkams užtikrintų ekspertus konsultantus, kurie išmano rinką, žino konkurencines sąlygas ir gali padėti ieškoti finansinių galimybių, situacija būtų tikrai kitokia. Tai būtų reali pagalba smulkiausiems šalies verslams, kurie kartais neturi ne tik išteklių, bet ir poreikio jos ieškoti“, – sako Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Verslininkai išlieka konservatyvūs

Kalbėdamas apie konkrečias problemas, kylančias dėl prasto šalies verslininkų finansinio raštingumo, „Noviti finance“ vadovas išskiria kelias jų kategorijas.

„Pradedantieji verslininkai neretai daro prioritetų klaidas. Pavyzdžiui, nepaskaičiuoja, kad verslą galima pradėti ir su paprastesne įranga, kad vietoje didelio biuro, galima pasitenkinti mažesniu. Tačiau kur kas svarbesnė problema yra ta, kad dažnu atveju verslai koncentruojasi ne į verslo vystymą, bet labiau į šiandienos aktualijas. Bet koks verslo vystymas dažnai reikalauja papildomų nemažų finansinių resursų. Jei trūksta žinių, kaip juos pritraukti, arba jeigu tam nėra palankių sąlygų, šie sprendimai atidedami iki kol šie resursai bus sukaupti pačioje įmonėje“, – pažymi L. Armalys.

Verslo finansavimo ekspertas taip pat pažymi , kad lietuviai vis dar yra konservatyvūs ir neretai skeptiškai žvelgia į finansines įstaigas bei verslo paskolas.

„Paskola yra svertas, suteikiantis galimybę įmonei daryti daugiau nei ji galėtų pagal savo dydį ir pajamas šiuo metu. Vis dėlto dar nemažai įmonių renkasi augti, kad ir labai lėtai, bet be finansinių resursų iš išorės. Žemas finansinis raštingumas sąlygoja baimę skolintis verslo plėtrai, ir rinkos kontekstas čia nepadeda: Lietuvoje vis dar žemame lygyje yra šalies kapitalo rinka, ribotos galimybės pritraukti investicijas, parduoti ar nupirkti verslą. Kai su pavydu žiūrime į kitas valstybes, kuriose sėkmingai kuriamos inovacijos ir nauji produktai, turime prisiminti, kad jie yra paremti investicijomis, o didelės investicijos dažniausiai daromos pasitelkiant investicinį arba skolintą kapitalą. Taigi kelyje inovatyvesnės ekonomikos link mums dar yra daug kur pasitempti, tiek prieinamais finansiniais instrumentais, tiek raštingumu jais naudotis“, – sako „Noviti finance“ vadovas.
Taip pat skaitykite: