L. Armalys: investicinė sąskaita pirmiausia turi auginti Lietuvos gerovę

Smulkaus ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas Linas Armalys sako, kad smulkiems besikuriantiems verslams dažnai prireikia finansinių investicijų, nors ir nedidelių – kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų. „Suprantame, kad pinigai yra ekonomikos kraujas, ir pirmas dalykas, kuris ateina į galvą kalbant apie „ekonomikos kraujo“ kiekį ir sveikumą – investicinė sąskaita. Tokie instrumentai atsiranda retai, jie yra tartum katalizatoriai, kurie gali paspartinti ekonomikos spurtą. Tačiau netinkami instrumentai ir veiks netinkamai – neduos naudos ar net bus žalingi“, – kalba L. Armalys.

Kai reikia tik dešimties tūkstančių

Pasak jo, nerealu tikėtis kad smulkiojo verslo finansavimo poreikius patenkins tradicinės finansų institucijos, įvairūs valstybės fondai, nacionalinės agentūros ir pan. Net jei pinigų ir būtų, vargu ar pavyktų susitvarkyti su administravimo iššūkiais.

„Nei viena valstybinė agentūra nepajėgi efektyviai susidoroti net su keliais kartais mažesniu norinčių pasiskolinti verslų skaičiumi, nei turime šiandien. Todėl jos orientuojasi į didesnius projektus – gamyklų statybas, renovacijas, naujos įrangos ir technologijų diegimus, kur paprastai reikia šimtų tūkstančių ar milijonų eurų, – svarsto L. Armalys. – Bet smulkiųjų verslų poreikiai dažniausiai žymiai kuklesni. Juk atidaryti kavinukę, šeimos kepyklėlę, kirpyklą ar kitokių paslaugų vietą, pradėti el. prekybą šimtų tūkstančių eurų nereikia. Todėl maži pradedami verslai nepatenka į agentūrų ar finansų institucijų akiratį.“

Kas atsitiko Lietuvoje?

Šiuo metu privatus sektorius neskatinamas investuoti Lietuvoje ir padėti kurtis ar augti mažoms šalies įmonėms.

„Valstybė galėtų iš esmės pakeisti situaciją, jei investuotojas pirmiausia būtų skatinamas pinigus nukreipti į Lietuvos verslus, nesvarbu, ar jie dideli, ar maži, ar jų akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, ar ne“, – aiškina „Noviti Finance“ vadovas.

Jo teigimu, dabar šiuos milijardus valstybė yra nukreipusi į JAV ar didžiausias Vakarų Europos valstybių įmonių akcijas ar obligacijas – mat, kuriant investicinės sąskaitos instrumentą, buvo nustatyta, kad mokestinė lengvata galioja tik viešai prekiaujamiems finansiniams instrumentams.

„Kiek tokių instrumentų turime Lietuvoje? Palyginti žemo likvidumo vertybinių popierių biržą, kurios dienos apyvarta siekia vos kelių sekundžių Niujorko biržos apyvartą. Kai mūsų nedidėlė vietinė kapitalo rinka priversta lygiomis sąlygomis konkuruoti su pasaulinių kompanijų akcijomis, didžiosiomis ir likvidžiausiomis pasaulio biržomis, nesunku atspėti, kas laimės investuotojų pinigus. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje lieka tik maža dalis privataus kapitalo“, – teigia „Noviti Finance“ vadovas.

Anot jo, Lietuvoje jau yra gana brandi verslo angelų bendruomenė ir net pavieniai angelai, kurie yra išvystę ar pardavę savo verslus, finansiškai sėkmingi, sukaupę lėšų ir nori su jomis dalyvauti kuriant ar padedant plėtoti kitus verslus.

„Labai džiugu, kad yra aktyvių finansiškai pajėgių žmonių, kurie pasiruošę pagelbėti kitiems steigiant ir auginant verslus, įgyvendinant jų idėjas. Kas atsitinka, kai tokie verslo angelai investuoja į kitų aktyvių ir kūrybingų žmonių idėjų įgyvendinimą? – retoriškai klausia L. Armalys. – Jiems sakoma: investavote į Lietuvos ekonomikos augimą – būsite apmokestinti. Mano nuomone, turi būti priešingai: maksimalus kiekis Lietuvos gyventojų investicijų turi skatinti Lietuvos, o ne kitų šalių ekonomiką.“

Pasak jo, investicinės sąskaitos lengvatos galėtų galioti ir investicijoms į kitas šalis, bet ne tokio pat dydžio, kaip investuojant Lietuvoje. Tai skatintų investuojančius skaičiuoti, kur apsimoka nukreipti savo lėšas.

Verslo steigimas ir vystymas Lietuvoje turi būti prioritetu

„Noviti Finance“ vadovo teigimu, jei norime, kad didesnė dalis investicijų liktų Lietuvoje, negalima apsiriboti tik tomis investicinės sąskaitos lengvatomis, kurios atsiranda investuojant į biržoje prekiaujamų bendrovių akcijas ar obligacijas. Pavyzdžiui, lietuviškų viešai kotiruojamų obligacijų vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ yra 41 (neskaičiuojant Lietuvos Vyriausybės obligacijų), o biržoje registruotų nelistinguojamų obligacijų net 9 kartus daugiau – 373.

„Mokestinė lengvata turėtų galioti ir parduodantiems verslus. Pavyzdžiui, verslo angelai investuoja į įmonę tam tikram laikotarpiui, o po to iš jos išeina ir paprastai ieško, kur vėl investuoti. Taip pat lengvata turėtų galioti ne tik biržoje kotiruojamoms akcijoms ar obligacijoms, bet ir joje registruotoms priemonėms. Tarkim, perkantys biržoje registruotas didesnių ar mažesnių įmonių obligacijas mokestinių lengvatų šiuo metu nesulaukia. Šią situaciją būtų gerai ištaisyti kaip galima greičiau“, – teigia L. Armalys.

Taigi, pasak jo, apibendrinant galima išskirti keletą svarbių pakeitimų, kurie padarytų šį instrumentą – investicinę sąskaitą – efektyvesniu Lietuvos verslo augimo katalizatoriumi:

• Mokestinę lengvatą taikyti net tik viešai kotiruojamoms obligacijoms, bet ir vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilniaus“ registruotoms nelistinguojamoms obligacijų emisijoms.
• Įtraukti į lengvatą pajamas, gautas iš Lietuvoje registruoto verslo (ar jo dalies) pardavimo, kai jį parduoda per pirmuosius du įmonės metus akcininkais tapę subjektai.
• Įtraukti į lengvatą investicijas į Lietuvoje steigiamą verslą iki kol verslui sueina 24 mėn.

Problemos jau diskutuojamos

Pasak jo, yra vilties, kad investicinės sąskaitos spragos bus taisomos. Klausimas jau pasiekė Seimą, sulaukė diskusijų ir nėra atmestas.

„Vyksta diskusijos dėl investicinės sąskaitos mechanizmo tobulinimo. Labai viliuosi, kad pakeitimai pirmiausia bus nukreipti skatinti investavimą Lietuvoje. Investicijos turi dirbti savo šaliai, padėti augti verslams ir visai Lietuvos ekonomikai, – įsitikinęs „Noviti Finance“ vadovas. – Atrodo, kad dėl Lietuvos ekonomikos kėlimo skatinimo sutaria visos politinės jėgos. Tad imkime ir padarykime, kad tai veiktų praktikoje.“

Anot „Noviti Finance“ vadovo, svarstymai, kad investicinės sąskaitos pakeitimai gali lemti tam tikrus piktnaudžiavimus, prilygsta baimei eiti į mišką, nes, girdi, ten atsirado meškų.

„Ar tikslinga visą mišką aptverti tvora ir ten neiti, ar vis tik geriau rasti ir pasinaudoti priemonėmis, kaip išvengti meškos ar sutikus nenukentėti?“ – klausia L. Armalys.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale vz.lt