„Noviti Finance“ vadovas Linas Armalys finansų sektoriuje dirba nuo 2007 metų ir žino, ką reiškia dirbti tiek viename iš didžiųjų bankų, būnant atsakingu už produktų plėtrą visose Baltijos šalyse, tiek visiškai vienam. Verslą jis sukūrė nuo nulio, vedamas idėjos ir vadovaudamasis keliais tvirtais principais.

Kai po septynerių metų sėkmingo darbo banke L. Armalys paliko atsakingas pareigas ir nutarė pradėti savo verslą, lengva nebuvo. Investuotojų pirmosios verslo idėjos nesudomino. Laimei, atkaklus verslininkas jų turėjo ne vieną. Mintis kurti alternatyvaus nebankinio finansavimo verslą gimė susidūrus su tuo, kaip sudėtinga smulkiajam verslui gauti finansavimą.

Prasidėjo nuo vieno žmogaus įmonės

„2016 metų pradžioje atsirinkau specialistus, kurie apsiėmė sukurti paskolų valdymo sistemos programinę įrangą. O gegužę į ką tik startavusią finansavimo įmonę kreipėsi pirmas klientas – privatus vaikų darželis iš Panevėžio, kuris norėjo pasiskolinti 1000 eurų“, – verslo pradžią prisimena L. Armalys.

Pirmieji veiklos metai pašnekovui buvo galimybė mokytis ir pasitikrinti tam tikrus sprendimus. Jis netruko patirti, kaip greitai net dideli verslininkai gali tapti nemokūs ir ima vengti atsakomybės.

„Rudenį pradėjo rastis pirmos nemokos. Tuomet supratau, privalome griežčiau vertinti klientų mokumą ir nepasitikėti perdėtu verslininkų optimizmu“, – kalba L. Armalys, prisipažindamas, kad nuo pražilimo tuomet jį, galima sakyti, išgelbėjo sunki dukters liga. Išduodant kreditus nuo Santariškių klinikų virtuvėlės palangės nemokūs klientai verslininkui atrodė nedidelė problema.

Iki 111 kliento L. Armalys buvo vienintelis įmonės darbuotojas. Investuotojai negalėjo suprasti, kaip jam tai pavyksta. „Teko rodyti dienotvarkę, aiškinti, kad iš ryto siunčiu mokėjimų priminimus, po pietų išrašau sąskaitas, o vakare pasirašau naujas sutartis. Vėliau prisijungė antras kolega, o antrus įmonės metus baigėme trise“, – prisimena „Noviti Finance“ vadovas.

Organizaciją lygina su sriubos virimu

„Kol augome, švęsdavome, kai paskolų portfelis paaugdavo pusę milijono eurų. Dabar po pusę milijono užaugame per mėnesį“, – kalba L. Armalys.

Jis atviras – mažoje įmonėje kiekvienas žmogus svarbus ne tik dėl atliekamų funkcijų, bet ir savo asmenybės, kuriančios įmonės atmosferą. Kiekvienas mažos įmonės darbuotojas turi būti savarankiškas, gebėti išsikelti tikslus ir juos pasiekti, nebijoti iššūkių.

„Organizaciją galima palyginti su sriubos virimu. Ingredientas gali būti neblogas, bet netikti būtent šiai sriubai. Mažoje įmonėje kiekvienam tenka žengti papildomų žingsnių, atlikti daugiau nei „priklauso“ pagal pareiginę instrukciją, todėl žmonės turi būti kuo aukštesnės kvalifikacijos“, – sako pašnekovas.

Nenurašyti viso autobuso

Per septynerius metus „Noviti Finance“ išduodama maksimali paskolos suma nuo 7 tūkst. eurų išaugo iki 200 tūkst. Įmonės vadovui per tą laiką teko imtis ne vieno drąsaus sprendimo, kurio pagrįstumą reikėjo įrodyti investuotojams. Sunkiausia vis dėlto būdavo paaiškinti, kodėl geras klientas kreipiasi į alternatyvų finansuotoją, o ne tradicinį banką.

„Tradiciniame finansų versle rizikos tolerancija siekia vos 3 procentus. Jeigu segmentą įsivaizduotume kaip autobusą su 33 keleiviais, vienas iš kurių būtų nemokus, tradicinis bankas sakytų, kad jam netinka visas autobusas. Dėl to daug smulkiųjų verslų ir ateina pas mus“, – aiškina L. Armalys.

Iki 2020 metų alternatyvūs nebankiniai finansuotojai buvo per vidurį tarp mažoms įmonėms nenorinčių skolinti tradicinių bankų ir greitųjų kreditų, dalijusių paskolas už 50-70 proc. metinių palūkanų. Alternatyvūs finansuotojai buvo gerokai atsakingesni už greitųjų kreditų įmones, tačiau apie juos tuo metu žinojo nedaugelis. Šiandien situacija apsivertė ir greitųjų kreditų verslo segmente praktiškai neliko.

Pandemija tapo galimybe

„2020 metus pasiekėme turėdami 2,5 mln. eurų paskolų portfelį ir apie 500 klientų. Buvome nedideli alternatyvūs finansuotajai, bandantys ištrūkti iš voverės rato. Tam, kad turėtume daugiau klientų, reikėjo daugiau pardavimų, kuriems reikėjo geresnės paskolos kainos, o šiai – pigesnių pinigų. O tam, kad gautum pigesnių pinigų, turi būti didesnis. Tai ratas, iš kurio buvo labai sunku ištrūkti“, – prisimena L. Armalys.

Atėjusi COVID-19 pandemija alternatyviems nebankiniams finansuotojams tapo galimybe, nes tradiciniai bankai vėl privėrė duris, o verslų poreikis skolintis gerokai išaugo. Iki tol tokios valstybės įstaigos kaip INVEGA buvo pratusios dirbti tik su didžiaisiais bankais. Visgi visiems teko greitai persiorientuoti, nes, užklupus pandemijai, būtent nebankiniai finansuotojai tapo aktyviausiais skolintojais verslui.

„Laivui skęstant, mes padėjome užkamšyti skyles – padėjome smulkiesiems verslams suteikdami jiems valstybės skirtą finansinę pagalbą. Alternatyvūs finansuotojai buvo itin aktyvūs ir atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku“, – kalba „Noviti Finance“ vadovas.

Paklaustas apie netradicinius sprendimus, L. Armalys prisimena, kaip pačios pirmos karantino dienos pavakarę „Noviti Finance“ savo klientams išsiuntė laišką su pasiūlymu kreiptis susidūrus su mokėjimo problemomis ir kartu ieškoti sprendimų. Tuomet su verslo finansuotoju susisiekė net ketvirtadalis visų klientų.

„Visiems nemokamai atidėjome paskolų grąžinimą 2 mėnesiams. Per tą laiką ėmė veikti valstybės pagalbos instrumentai, ir, visų nuostabai, nė vienas klientas netapo nemokus. Tai buvo labai drąsus ir neįprastas sprendimas siekiant suvaldyti situaciją, su kuria iki tol neteko susidurti, bet labai teisingas. Džiaugiuosi, kad jį priėmėme greitai. Tradiciniams finansuotojams žengti tokį pat žingsnį užtruko daugiau nei mėnesį – mano nuomone, nepateisinamai ilgai“, – sako L. Armalys.

2020 metų vasarį, prieš pat COVID-19 pandemiją, „Noviti Finance“ pasirašė sutartį su Europos investicijų fondu (EIF). Prieš trejus metus prasidėjusi partnerystė su fondu tęsiasi iki šiol. Šių metų balandį pasirašyta jau trečioji sutartis dėl rekordinės EIF portfelinės garantijos smulkiausiam verslui. O gegužę įmonės plėtrai iš EIF gauta 1 mln. eurų subordinuotoji paskola.

2021 metus „Noviti Finance“ baigė su 15 mln. eurų paskolų portfeliu, o šiuo metu jis siekia arti 20 mln. eurų, įmonė turi daugiau kaip 2 tūkst. sutarčių.

Lietuvoje atsirėmė į lubas

L. Armalys neslepia, kad „Noviti Finance“ verslo plėtra Lietuvoje jau yra pasiekusi lubas. Dėl ribotos paklausos įmonė turėjo arba diversifikuoti produktus, arba vykdyti plėtrą į užsienio rinkas. Sprendimą plėstis pirmiausia į Latvijos, o po to į Lenkijos rinką lėmė žinojimas, kad segmentui, su kuriuo dirba „Noviti Finance“, gauti finansavimą sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje.

„Latvija mums tapo rinka, kurioje galėjome mokytis plėsti verslą į užsienį. O žingsnis į Lenkiją orientuotas į augimą. Tai didžiulė rinka, kurioje smulkusis verslas sudaro didžiąją verslo dalį. Lenkijos bankai aktyviau nei mūsiškiai finansuoja smulkųjį verslą, tačiau tokio dydžio rinkoje kaip Lenkija erdvės užteks visiems“, – kalba L. Armalys.

Jis sako esantis žmogus, kuris dažniau mato pusiau pilną stiklinę, o kiekviename iššūkyje įžvelgia galimybę. „Kiekviena problema, su kuria susiduriame, suteikia progą tapti geresniems ir efektyvesniems. „Noviti Finance“ istorija tai įrodo“, – sako verslininkas. L. Armalio teigimu, įmonės darbuotojams šūkis „Už finansavimą be žvaigždučių“ reiškia kur kas daugiau nei šūkį. Tai – jų darbo principas.

„Jeigu verslininkas su darbuotojais ar klientais elgiasi nesąžiningai, norom nenorom tampa ciniku. Esu sau pasakęs, kad mūsų organizacijoje to nebus. Nereikia būti ciniku, kad verslas būtų sėkmingas“, – baigdamas pokalbį pabrėžia „Noviti Finance“ vadovas.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale vž.lt