„Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas (DI) jau daro įtaką ir kreditus teikiančioms įmonėms, ir jų klientams, kurie pageidauja finansavimo savo verslui. Artimiausiu metu DI vaidmuo finansinių paslaugų srityje dar labiau augs“, - tikina Linas Armalys, smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas.
Pasak jo, kreditavimo verslui labai didelės įtakos turi technologiniai pokyčiai, ypač tokiose nedidelėse rinkose kaip Lietuva. O nebankiniai finansuotojai naujausias technologijas pasitelkia gerokai greičiau nei tai gali tradiciniai bankai, kurių veikla yra kompleksiška ir suderinti diegiamas naujoves tenka su daugybe sistemų bei reikalavimų. Tačiau akivaizdu, kad per pastarąjį dešimtmetį beveik visų finansavimo rinkos atstovų teikiamos paslaugos persikėlė į elektroninę erdvę ir vis mažiau paslaugų teikiama fizinėse vietose, pvz., bankų skyriuose.
„Lietuvoje elektroninės paslaugos daugeliu atvejų yra išplėtotos gerokai labiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, yra visuotinai įsigalėjęs e. parašas, turime žymiai daugiau atvirų duomenų ir jų nuolat daugėja, su kliento sutikimu tapo lengva prieiti prie jo sąskaitos duomenų,- vardina „Noviti Finance“ bendrovės, kuri finansines paslaugas taip pat teikia Latvijoje ir Lenkijoje, vadovas. - Mums gali atrodyti, kad taip yra visame pasaulyje, bet iki to daugelyje šalių dar toli. Maža Lietuva šią progreso galimybę, palyginti su kai kuriomis didžiosiomis valstybėmis, išnaudoja žymiai greičiau. Tai mums daugelį dalykų leidžia įgyvendinti gerokai efektyviau.“
Pasak jo, elektroninė erdvė yra infrastruktūros dalis, o teorija teigia, kad norint, jog šalyje ekonomika klestėtų, reikia investuoti į infrastruktūrą. Juk galima nutiesti iki notaro naują kelią, o galima perkelti susitikimą į elektroninę erdvę ir nereikės niekur vykti. Lietuvoje norint sudaryti sandorį ar pateikti paraišką kreditui net nereikia išeiti iš biuro, visus procesus galima atlikti elektroninėje erdvėje ir labai operatyviai.
„Dėl to mes turime daug nebankinių kredituotojų ir gana didelę bendrą konkurenciją tarp šios finansinės paslaugos teikėjų, nes ieškančiam kredito nesunku pateikti keletą paraiškų skirtingoms finansų institucijoms ir palyginti jų kreditavimo sąlygas, - pasakoja L. Armalys. - Iš kitos pusės, kredituotojui šioje aplinkoje lengviau įvertinti prašantįjį kredito, gauti ir analizuoti duomenis apie jį, sudaryti sutartį ir ją pasirašyti. Galiausiai, mažesnės sąnaudos kelyje nuo gauto prašymo iki kredito suteikimo lemia, kad kreditą galima pasiūlyti mažesnėmis kainomis.“
Anot „Noviti Finance“ vadovo, pastaruoju metu žengiamas dar vienas reikšmingas žingsnis, kuris toliau turės įtakos ir kreditavimo greičiui, ir kainai.
„Tai - DI ir jo sprendimai, kurie finansines paslaugas jau šiandien leidžia teikti gerokai optimizuojant procesus, juos paspartinant, geriau įvertinti rizikas ir t. t. - visa tai darbą padeda efektyvinti kartais. DI jau dabar naudojame, bet taip pat matome ir gerokai daugiau jo panaudojimo galimybių, - teigia L. Armalys. - Šiandien DI įrankiai žymiai efektyviau analizuoja sąskaitų išrašus, kurių gali būti tūkstančiai, ir pateikia išsamius bei objektyviai argumentuotus atsakymus į įvairius klausimus, pavyzdžiui, ar verslui turi įtakos sezoniškumai, kiek ir kaip diversifikuoti jo pirkėjai bei pardavėjai, ar įmonė laiku vykdo savo kreditinius įsipareigojimus, ar turi kokių nors operacijų su antstoliais ar rinkoje žinomais nepatikimais subjektais ir pan. Taigi, DI įrankiai jau dabar padeda gauti informacijos apie įmones gerokai greičiau nei tai buvo galima padaryti iki pasitelkiant DI.“
Jis akcentuoja, kad tiems patiems duomenims gauti anksčiau reikėjo gerokai daugiau žmogiškųjų resursų.
„Sakyčiau, dabar yra pirmas DI panaudojimo etapas - šie įrankiai pasitelkiami kaip pagalbinės priemonės, - jei anksčiau atstumus matavau liniuote, tai dabar tai darau su lazeriniu matuokliu - tiksliau ir greičiau, - DI naudą finansinių paslaugų įmonėje vaizdingai palygina L. Armalys. - Antras etapas, kurį nuo pernai metų pabaigos pradėjo diegti ir „Noviti Finance“, kai DI nuo pat paraiškos pateikimo renka informaciją apie kredito prašytoją, informuoja specialistus, kokios informacijos dar reikėtų, bet jos negali susirinkti, visą gautą informaciją išanalizuoja, apibendrina ir pateikia išvadas sprendimo priėmėjams. Šiuo atveju, DI jau ne tik pagalbinis įrankis darbuotojui, bet jis pats tampa darbuotoju-asistentu, kuris pateikia rezultatus su išvadomis vyresniajam vadybininkui ar kreditų komitetui. Beje, DI dažniau atmeta paraiškas nei mūsų ekspertai, nes DI labiausiai remiasi skaičiais, o ekspertai gali įvertinti ir verslo savininko ankstesnius laimėjimus, jo verslo sėkmes ir nesėkmes, sukauptą patirtį ir kitus „žmogiškus“ aspektus. Planuojame, kad toks DI įdiegimas nebus tai, kas pakeičia darbuotojus, bet padaro juos gerokai efektyvesniais, leidžia atsisakyti rutininio darbo ir susifokusuoti į sudėtingesnes užduotis.“
L. Armalys atkreipia dėmesį, kad dėl DI vis sunkiau įsidarbinti pradedantiesiems specialistams, kurie anksčiau darbą pradėdavo nuo žemiausio laiptelio ir kildavo karjeros laiptais pagal savo galimybes: „Jei ne dabar tai po metų dažnoje finansų institucijoje ant pirmojo laiptelio dažnu atveju jau rasime „dirbantį“ DI, todėl yra didelė rizika, kad sutriks specialistų auginimo sistema, kuri netolimoje ateityje dar labiau užaštrins patyrusių specialistų, vadovų trūkumą - net ir geriausi universitetai neruošia profesionalų su patirtimi“.
Pasak jo daugėjant duomenų kiekiui ir jų įvairovei dar labiau auga ir DI paremtų įrankių reikšmė.
„Finansinių įstaigų veikla labai stipriai paremta duomenų analize, kuri tampa vis platesnė. O tinkami DI įrankiai duomenis padeda objektyviai išanalizuoti greičiau už bet kokį specialistą. Taip pat realiai prisideda prie saugumo reikalavimų atitikties, pinigų plovimo prevencijos, klientų pažinimo, rizikų įvertinimo bei valdymo ir t. t. DI padeda susisteminti net smulkių ir gana skirtingų verslų finansavimo algoritmus, kas vėlgi lemia pigesnius kreditus“, – jau šiandien DI teikiamas naudas nurodo „Noviti Finance“ vadovas.
Ne paslaptis, kad suteikdamos kreditą finansų institucijos įvertina ir galimų nemokių klientų dalį. Ši galimai negautų pajamų dalis yra įskaičiuojama mokiems klientams. Todėl kuo labiau mažėja nemokių klientų dalis, t. y. kuo tiksliau įvertinami kreditų prašytojai ir kuo daugiau klientų juos tvarkingai grąžina, tuo labiau galima mažinti skolinamų pinigų kainą. Dėl to laimi ir klientai, ir kredito įstaigos: pastarosios gali daugiau uždirbti ir tuo pačiu mažinti palūkanas bei konkurencingoje rinkoje pritraukti daugiau klientų, o besiskolinantiems pasiūloma pigesnių pinigų.
„Tai kaip automobilių draudime – kuo mažiau padaroma avarijų, tuo labiau pinga draudimo kaina, nes ir draudikai gali sėkmingai veikti su mažesne draudimo įmoka“, – vaizdingą analogiją pateikia L. Armalys.
Grįždamas prie DI įtakos, jis neabejoja, kad dalis verslų pasitelkę DI įrankius galės, o nemažai jau taip ir daro, darbus atlikti su mažesniu specialistų skaičiumi. Todėl daliai žmonių teks ieškotis naujo darbo, matyt, persikvalifikuoti, mokytis kitų specialybių ar įgyti naujų kompetencijų.
„Kadangi vis dar girdime, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi sukaupę daug patirties, sunku keisti darbus, darbdaviai juos nenoriai priima, atseit, dėl to, kad jie nelinkę mokytis ir įgyti naujų kompetencijų, gali būti, kad tokie žmonės dėl DI poveikio jų karjerai bus paskatinti kurti savo verslus. Valstybė turėtų tam skirti ypatingą dėmesį – juk racionaliau paskatinti kurti ir paremti jauną verslą nei išlaikyti kompetentingą bedarbį“, - dar vieną DI poveikio aspektą įvardina „Noviti Finance“ vadovas.
Pasak jo, tokiems iniciatyviems ir motyvuotiems žmonėms reikėtų sudaryti sąlygas ne tik lengviau gauti finansavimą verslui sukurti ir plėtoti, bet, - kas netgi svarbiau, - ir suteikti žinių bei kompetencijų, kaip verslą kurti ir plėtoti. Juk geras specialistas nebūtinai yra ir geras verslininkas, todėl turėtų būti išplėtota mentorių pagalbos sistema apjungiant kreditavimą su mentoryste.
„Mes esame suinteresuoti, kad dėl įvairiapusio DI poveikio valstybė sudarytų kuo priimtinesnes sąlygas kurtis verslams ir kuo palankesnes galimybes smulkių verslų finansavimui. Manau, tai bendras visos visuomenės lūkestis“, - apibendrina „Noviti Finance“ vadovas.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale vz.lt