Kas lemia alternatyvaus verslo finansavimo populiarėjimą Lietuvoje

Kaip per dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo rinka, kodėl joje atsirado ir įsitvirtino nebankiniai finansuotojai, kuo alternatyvūs finansuotojai patrauklūs smulkiajam verslui... Į šiuos ir daugelį kitų su SVV finansavimu susijusių klausimų atsako Linas Armalys, prieš 10 m. veiklą pradėjusio smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas.

„Noviti Finance“ įkūrėjas L. Armalys ne vienerius metus banke dirbo su paskolų produktais, taip pat ir vartojamaisiais kreditais, buvo atsakingas už jų vystymą.

„Mačiau, kad bankuose visi procesai vyksta ypač lėtai, įdiegti naujovę trukdavo labai ilgai ir man tai kliuvo. Todėl išėjau iš banko su idėja steigti kreditavimo įmonę, kad šią rinką padaryčiau geresne. Deja, iš banko išsineštos idėjos neprigijo, teko generuoti naujas, – prisimena savo sprendimus L. Armalys. – Dabar galiu pripažinti, kad toks mano žingsnis buvo avantiūriškas, nes steigti įmonę yra iššūkis, o steigti kreditavimo įmonę – žymiai didesnis iššūkis, nes tu neturi veiklos istorijos, o ieškai resursų kitiems verslams finansuoti. Bet, matyt, tam tikras sveikas avantiūrizmas verslų kūrėjams yra privalomas, galiausiai jis atsipirko.“

Tarp naujų idėjų, kurios, anot „Noviti Finance“ įkūrėjo ir vadovo, „ėmė skristi“, buvo pasirinkta kryptis – finansuoti SVV. Ir tuomet buvo akivaizdu, kad smulkiajam verslui gauti finansavimą gerokai sudėtingiau nei stambiajam. Jo idėja susidomėjo ir patikėjo jaunas fondas.

„Kadangi segmentas ir poreikis buvo aiškūs, fondas idėja patikėjo, veikla įgavo pagreitį, – jaunos alternatyvaus kreditavimo bendrovės veiklos pradžią prisimena jos sumanytojas. – Ir šiandien smulkiosios įmonės nėra ir, matyt, artimiausiu metu netaps bankų ar kitų didžiųjų institucinių finansuotojų prioritetiniais klientais.“

Anot L. Armalio, verslo pradžioje nuėjo kelią, kurį išbando daugelis pradedančiųjų jį verslininkų: gerą pusmetį visus darbus dirbęs vienas dabar jau subūrė dviejų dešimčių specialistų būrį.

Kodėl to reikia?

„Matyt, natūraliai kyla klausimas, kodėl atsiranda ir gyvuoja alternatyvus finansavimas, kodėl jo „nepadengia“ bankai ar kredito unijos, – retoriškai klausia „Noviti Finance“ įkūrėjas ir vadovas. – Tradiciniai bankai ir kredito unijos yra vienoje verslo kreditavimo pusėje, o dėka technologinio progreso atsiradę ir kurį laiką buvę gerai matomi greitųjų kreditų teikėjai – kitoje su ypač brangiu finansavimu. Tas pats technologinis progresas, atverta duomenų gausybė prieš 10–15 m. leido atsirasti ir alternatyviajam finansavimui, kuris toks pats lankstus ir technologiškai pažangus kaip greitieji kreditai, tačiau, labiau partneriaudamas su valstybės bei europinėmis institucijomis ir įdarbindamas jų instrumentus, kreditus galėjo pasiūlyti gerokai – net kartais – pigiau nei tai darė greitieji kreditai. Alternatyvus finansavimas SVV tapo patrauklus ir todėl, kad siūlo lankstesnes ir patogesnes sąlygas nei bankai.“

L.Armalys konstatuoja, kad alternatyvūs finansuotojai per savo veiklos metus iš rinkos beveik išstūmė greituosius kreditus, nes verslas įsitikino, kad jų finansavimo sąlygos mažiau patrauklios – gerokai brangesnės.

„Šalyje apie 84% įmonių turi iki 10 darbuotojų. Kuris bankas yra pasakęs, kad šis verslo segmentas yra jų prioritetinis, kad jis atneša liūto dalį pajamų, sudaro jo portfelio didžiausią dalį? Nei vienas. Bankų pagrindinis uždarbis gaunamas iš didžiųjų įmonių kreditavimo, kurioms reikia milijonų, bet ne 10.000–30.000 Eur“, – atkreipia dėmesį L. Armalys.

Priežastys už alternatyvų finansavimą

Anot jo, tai lemia dvi priežastys: technologinė ir reguliacinė. SVV sudėtingiau kredituoti, nes jų poreikis su keliomis dešimtimis tūkstančių bankui daugeliu atvejų nepatrauklus, smulkusis verslas NT užstato paprastai neturi, balansai specifiniai ir nežavintys, dažnai yra iš sektoriaus, kuris bankui „neįdomus“ ar vertinamas kaip „rizikingas“.

„Pavyzdžiui, apie pusė steigiamų verslų yra e. prekyba, kuri, kaip taisyklė, neturi jokio turto, įrengimų ar atsargų, o tik sunkokai prognozuojamą pinigų srautą, todėl bankui valdyti riziką ypač sudėtinga. Daugelis procesų dirbant su mažaisiais yra rankiniai, automatizavimui nepasiduoda, o tai didina kreditavimo sąnaudas: ar išduoti 10.000 Eur, ar 100.000 Eur kreditą procesai labai panašūs – akcentuoja L. Armalys. – Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, ką matuoja ir pagal kokius rodiklius vertinami bankai, o taip pat ką skaičiuoja šalies centrinis bankas. Ataskaitose figūruoja milijonai eurų, bankų vadovai premijas gauna už tai, kiek milijonų paskolų suteikė ir kiek milijonų pelno uždirbo, o ne už kiek įmonių buvo finansuota. Centrinio banko lygmenyje turbūt būtų prasminga eiti dar giliau: kiek tai naujų darbo vietų šalyje suteiktas kreditavimas sukūrė, kiek daugiau mokesčių finansuotos įmonės sumokėjo, kiek mažoms įmonėms suteikti kreditai prisidėjo prie bedarbystės mažinimo ir t. t. Jei tai matuotume, matyt, SVV būtų finansuojamas gerokai labiau. Ir tai logiška: kas matuojama, to rezultato ir siekiama.“

Didieji renkasi pelną

Kalbėdamas apie reguliacinę priežastį „Noviti Finance“ vadovas primena, kad bankų ir kredito unijų veikla gana griežtai reguliuojama, jie turi nustatytus įvairius rodiklius. Pvz., kokią dalį savo, t. y. iš indėlininkų surinktų, pinigų jie turi įdėti į kreditavimą: kredite smulkiajam verslui be užstato tai gali būti 1 savo euras prie 4 išduotų, o stambiam verslui su užstatu santykis gali būti ir 1 prie 20. Taip yra dėl skirtingo paskolų rizikingumo ir suprantama, kad pastarasis santykis bankui didesnių įmonių kreditavimo atveju leidžia pasiekti žymiai geresnį kapitalo grąžos rodiklį.

„Tai nemotyvuoja didžiųjų finansų institucijų dirbti su mažų sumų kreditais, – aiškina L. Armalys. – Ir čia į pagalbą SVV ateina alternatyvūs kredituotojai: tokie kaip „Noviti Finance“, kurie paskolas suteikia iš savo balanso, investiciniai fondai ar sutelktinis finansavimas, kuris investuotojus suveda su pinigų ieškančiomis įmonėmis,. Šie kreditoriai nėra reguliuojami dėl nuosavo kapitalo, o tai finansuoti SVV leidžia gerokai laisviau. Jei pastarieji tinkamai valdo finansus, investuotojai linkę jiems skolinti pinigų.“

Anot jo, spartėjant technologijų vystymuisi ir vis daugiau realios naudos finansų institucijoms teikiant dirbtinio intelekto (DI) sprendimams, kuriais didžia dalimi paremtas alternatyvusis finansavimas, jo dalis kreditų išdavime turėtų toliau augti, ypač kalbant apie SVV.

„Be to, palyginti su sudėtingomis bankų struktūromis, maži alternatyvūs finansuotojai žymiai sparčiau įsidiegia ir realiai pritaiko naujoves, ir tą patį DI, kas galiausiai sudaro sąlygas efektyviau aptarnauti klientus“, – konstatuoja „Noviti Finance“ vadovas.

Tapo įprastu finansuotoju

Apžvelgdamas „Noviti Finance“ veiklos dešimtmetį L. Armalys teigia, kad ne tik smulkiajam verslui alternatyvus finansavimas jau tapo įprastas ir vertinamas kaip vienas iš kreditavimo šaltinių: gal šiek tiek brangesnis nei bankai ar kredito unijos, bet lankstesnis ir draugiškesnis, o taip pat gerokai pigesnis nei greitieji kreditai.

To puikus pavyzdys buvo ir COVID-19 pandemija, kuomet, esant poreikiui verslams suteikti valstybės pagalbą, nebankiniai finansuotojai buvo aktyviausi ir išdavė daugiau lengvatinių valstybės kreditų nei bankai.

Per šiuos metus žymiai išaugo visų procesų skaitmenizavimas, kas alternatyviems kreditoriams suteikė dar didesnį postūmį ir daugiau galimybių plačiau veikti rinkoje. Anot „Noviti Finance“ įkūrėjo ir vadovo, šiandien finansų institucijos jau gali būti labiau įvardijamos ne kaip paslaugų bendrovės su atitinkamais darbuotojais, o kaip IT sprendimų bendrovės, nes šios srities specialistų daugelyje bankų rasime daugiau nei tiesiogiai aptarnaujančių klientus. O ir patys klientai šiandien ypač retai lankosi bankuose, įvairius klausimus sprendžia nuotoliu pasitelkę IT sistemas.

Didesnis duomenų kiekis ir išaugęs įmonių atvirumas bei skaidrumas, pasak L.Armalio, naudingas ne tik kredito teikėjams, kurie gali realiau įvertinti riziką, bet ir įmonėms, kurios ieško finansavimo: mažėjant rizikai, kad kreditas nebus grąžintas, mažėja ir palūkanos – įmonėms atpinga pinigai.

„Šiandien kreditavimo rinka Lietuvoje yra ypač konkurencinga, gerai išvystyta ir ganėtinai gerai tenkina įvairius poreikius. SVV jau drąsiai kreipiasi į mus, nes žino, kad kiekvieną atvejį išnagrinėsime, ieškosime individualių sprendimų, pasiūlysime patrauklias kreditavimo sąlygas“, – teigia „Noviti Finance“ vadovas.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale vz.lt