„Verslo diskusijų forumas“: kaip kurti sėkmės istorijas neramiais laikais

Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyko jau tradicine konferencija tapęs „Verslo diskusijų forumas“. Pagrindinės renginio diskusijų kryptys – strategija, progresas, lyderystė. Pasidalinti savo įžvalgomis susitiko beveik trys dešimtys industrijų lyderių, įmonių vadovų, sprendimų priėmėjų. Konferenciją tiesiogiai transliavo vz.lt.

„Kiekviena diena mums pateikia siurprizų, apie kuriuos net nesapnavome. Neapibrėžtumas jau tampa nuvalkiotu žodžiu, bet tokia realybė. Tačiau verslas nesustoja ir nepaisydamas nuolat kintančių aplinkybių kuria naujas sėkmės istorijas. Šiandien renginio tikslas – ne tik išgirsti kitą nuomonę, bet ir aptarti priežastis, kitus scenarijus, ieškoti sprendimų naujoms sėkmės istorijoms“, – atidarydamas renginį kalbėjo Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ generalinis direktorius.

Renginio programoje – nuo gynybos architektūros iki industrijų lyderių įžvalgų, nuo mobilumo rizikų suvaldymo iki besikeičiančio SVV finansavimo modelio. Kalbėta ir apie komandos sėkmės formulę, vadovams tenkančius iššūkius nenuspėjamais laikais, nepamiršta ir šių laikų pagrindinė tema – dirbtinis intelektas. Diskusijos dalyviai analizavo, kiek verslui šiandien kainuoja DI klaidos.

Konferenciją organizuoja „Verslo žinios“ kartu su partneriais: advokatų kontora „Glimstedt“, „Noviti Finance“, „Mobire“ ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Renginį moderuoja Živilė Vaškytė-Lubienė, tvarumo konsultacijų įmonės „Enough“ partnerė, tvarumo ir komunikacijos konsultantė.

Neapibrėžtumas – ne laikinas etapas, o nauja realybė

2025 m. vasarį gynybos taryba nusprendė, kad 2026 m. šalies gynybos biudžetas turėtų būti ne mažesnis nei 5 proc. Per tarptautines partnerystes ir finansines institucijas Lietuvai pavyko sutelkti beveik milijardą eurų gynybos reikmėms, tad šiandien jau kalbama apie naują sąvoką – finansų diplomatiją – kuri neša šaliai realų pamatuojamą rezultatą.

„Iš šono gal ir gali pasirodyti, kad gynybos finansavimo instrumentų yra daug, bet visi jie sudaro sistemą. Šaltinių daug, laiko horizontas trumpas, iššūkiai nemaži, nes karyba labai greit keičiasi, o šiuos pokyčius reikia integruoti į turimą strategiją. Visa tai suprantame. Gynybos pramonės sektoriuje verslas ir valstybė turi eiti koja kojon, nuo to priklausys ir Lietuvos gynybos pramonės vystymasis“, – diskusijoje apie investicijas į gynybos sprendimus sakė Kristupas Vaitiekūnas, LR finansų ministras.

Jis neabejoja: instrumentai finansavimui išliks, o šalies gynybos ir saugumo svarba nepraras aktualumo ir pasibaigus finansavimo etapams, nes tai – ilgalaikė tendencija, nepriklausanti nuo valdžioje esančių partijų.

Neapibrėžtumas tampa kasdienybe: geopolitika, rinkų svyravimai, reguliaciniai pokyčiai ir vidiniai verslo iššūkiai susipina į vieną sudėtingą lauką. Kai aiškių atsakymų nėra, o sprendimus reikia priimti šiandien, svarbiausia yra ne tik pasirinkti verslo kursą, bet ir gebėti prisiimti riziką dažnai neturint visos informacijos. Apie tai, kaip vadovai priima sprendimus, kai nėra aiškių scenarijų ir kas padeda išlaikyti kryptį, kalbėta diskusijoje „Vadovas be žemėlapio: sprendimai ir rizikos nenuspėjamumo laikais.“

„Vadovui reikia mokėti labai greitai reaguoti į situaciją ir priimti sprendimus, nors ir nežinant, kokios bus jų pasekmės. Tačiau jam tenkanti atsakomybė nepasikeitė, tik padaugėjo nežinomųjų: nuo elektros tarifų iki nuolatinių krizių ir karo grėsmės. Ir tai ne laikinas periodas, kurį reikia išlaukti, o jau nuolatinė būsena, verslo aplinka darosi vis mažiau nuspėjama. Iššūkiai nukrenta savaime, o išeitis reikia sugalvoti“, – tikino diskusijos moderatorė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė, „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė, kalbinusi energetikos, prekybos ir draudimo sektorių atstovus.

Tiesa, pagrindinė verslo sprendimo taisyklė tebegalioja: jei organizacijos vadovas sprendimą priima atsakingai ir sąžiningai, bet suklysta, ir kyla netinkamos pasekmės, laikoma, kad tai buvo pagrįsta rizika.

Patogumas ir duomenys

„Mobilumo klausimas versle vis dažniau sprendžiamas per rizikos ir lankstumo, o ne nuosavybės logiką. Įmonės vertina galimybę greitai prisitaikyti prie kintančių poreikių, išvengti papildomų įsipareigojimų ir perkelti dalį rizikos paslaugos teikėjui. Dėl to sprendimai, kurie leidžia išlaikyti finansinį lankstumą, aiškias sąnaudas ir mažesnę administracinę naštą, tampa prioritetu prieš tradicinį turto įsigijimą“, – diskusijoje apie atsparumo algoritmo paieškas kalbėjo Pijus Gusarovas, automobilių veiklos nuomos „Mobire“ vyr. verslo klientų vadovas.

Jis pabrėžė, kad dabar verslas linkęs rinktis ne paslaugą, o paprastumą ir konkretumą, kad galėtų dirbti kaip galima labiau be trukdžių.

Dar neseniai finansavimo smulkiajam verslui formulė buvo paprasta: yra užstatas – yra ir paskola. Šiandien šis modelis keičiasi. Vis daugiau sprendimų remiasi ne tuo, ką verslas turi, o tuo, kaip jis veikia: finansiniais rodikliais, pinigų srautais, elgsena ir duomenimis realiu laiku. Ar tų duomenų jau pakanka, kad užstatas prarastų kritinę svarbą? Ar tokie greitesni sprendimai reiškia ir didesnę riziką?

Pasak Lino Armalio, „Noviti Finance“ direktoriaus, svarbu suprasti, kad kliento vertinimas skirtas kredituotojui suprasti, ar klientas bus pajėgus grąžinti paskolą. O užstatas šiandien pasaulyje atlieka disciplinuojančią funkciją.

„Verslas yra rizikinga veikla, tad visi, ir rizikos kapitalo investuotojai, ir kredituotojai yra suinteresuoti, kad klientas išvairuotų įmonę, jeigu kartais jai kiltų problemų. Duomenimis grįstas vertinimas šiandien leidžia gan tiksliai nustatyti, ar įmonė bus pajėgi susidoroti su kilusiais iššūkiais. Kalbant apie mažą, keliasdešimties tūkstančių eurų paskolą, manome, kad NT užstato šiuo atveju velti nereikia, nes tik atsiranda bereikalingų papildomų išlaidų. Verčiau išlaikyti nuosavybę pačiam ir kilus problemoms parduoti tą turtą ir atsiskaityti. Bet užstatas greičiausiai išliks kredituojant stambias įmones“, – įžvalgomis dalijosi SVV kredituojančios įmonės vadovas.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale vz.lt