Ieva Pikūnė. Ar yra galimybė verslui atgauti skolą, jeigu nesąžiningas skolininkas perleido savo turtą ir tapo nemokiu?

Konsultuoja advokatė Ieva Pikūnė

Dažnas verslas susiduria su atvejais, kai skola priteisiama, tačiau paaiškėja, kad jos išieškoti nėra galimybės dėl skolininko nemokumo, nors verslo santykių pradžioje skolininkas tikrai turėjo turto, jo finansinė padėtis buvo gera ir nebuvo abejonių, jog bus atsiskaityta.

Susidūrus su nesąžiningais skolininkais, kurie perleidžia savo turtą ir tampa nemokiais bei net neketina atsiskaityti, dažnai be reikalo skolos ,,nurašomos‘‘. Svarbu žinoti, kad yra galimybė ginti savo teises – kreipiantis į teismą dėl sandorių, kuriais turtas buvo nesąžiningai perleistas, panaikinimo ir turto sugrąžinimo.

Tokiais atvejais gali būti naudojamasi Actio Pauliana institutu, kai, nustačius skolininko ir trečiojo asmens (įgijusio turtą) nesąžiningumą, turto perleidimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais svarbu nustatyti visumą Actio Pauliana sąlygų, kurių esminės yra šios: pirma, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises (ar skolininkas dėl to tapo nemokus), ir antra – ar skolininkas buvo nesąžiningas (ar sutarties kaina buvo mažesnė už rinkos kainą).

Teismų praktikoje ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti – todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžininga gali būti laikoma ta sutarties šalis, kuri jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti tų kreditorių interesai.

Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų susijęs su konkrečiu kreditoriumi – užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Praktikoje neretai susiduriama su atvejais, kai skolininko turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jo rinkos vertė. Civilinis kodeksas numato, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą. Tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka sandorį su skolininku sudariusiai šaliai.

**Tad jeigu turima duomenų, jog skolininko turtas buvo perleistas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, patariame verslui įvertinti galimybę kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu ir sugrąžinti perleistą turtą. **