Smulkieji ir vidutiniai verslai yra išradingi ir moka prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Su valstybės pagalba įveikę pandemijos iššūkį, šiandieninėje krizėje jie irgi galvoja ne tik apie išgyvenimą, bet ir tolesnę plėtrą. Mažėjant vartotojų perkamajai galiai, verslo laukia arši konkurencija, kurioje pirmiausia laimės galintys įrodyti, kad veikia skaidriai.

Įprasta kalbėti apie finansų sektoriaus reputaciją. Verslas tikisi, kad finansuotojas bus sąžiningas, veiks aiškiai ir paprastai, supratingai atsižvelgs į laikinas problemas, su kuriomis susiduria kliento verslas.

Finansuotojai taip pat ieško gyvybingų rinkos segmentų, kurie jaučia poreikį verslo finansavimui. Bet skaidrus ir sąžiningas finansuotojas nori dirbti su tokiu pat sąžiningu verslininku.

Kad būti skaidriu apsimoka, įrodo tūkstančiai įmonių, kurios sąžiningai tvarkė savo finansus ir todėl galėjo pasinaudoti valstybės pagalbos priemonėmis per COVID-19 pandemiją, įskaitant paskolas nukentėjusiems verslams. Tačiau ne viskas priklauso nuo finansuotojų ir valstybės agentūrų: neskaidriai valdomas verslas negali būti finansuojamas ar pasinaudoti valstybės pagalba.

Pasidalinti patirtimi paskatino naujausias pavyzdys, kai rinkai pristatėme verslo paskolas individualia veikla užsiimantiems asmenims. Tai naujas produktas, kuris sulaukė nemažo susidomėjimo, nes dirbantiems „sau“ verslininkams gauti verslo finansavimą yra sudėtinga. Kiti finansuotojai, dirbdami su šiuo segmentu, vis dar pernelyg apsidraudžia ir paskolų dirbantiems su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu dalinti neskuba, arba finansuoja šiuos verslininkus kaip privačius asmenis.

Vis dėlto mūsų patirtis rodo, kad verslo paskolą galėjo gauti tris kartus mažiau pagal individualią veiklą dirbančių verslininkų, nei buvo galima tikėtis pagal įprastą gaunamų paraiškų ir išduodamų paskolų santykį.

Nemaža dalis individualia veikla užsiimančių verslininkų, kurie kreipėsi į mus, neatitiko net minimalių reikalavimų – turėti bent 2 metų pajamų deklaracijas ir jose deklaruoti bent 15 tūkst. eurų metines pajamas. Nors Lietuvoje veiklą vykdo daugiau nei 200 tūkstančių verslininkų, panašu, kad tik nedidelė dalis jų turi bent dviejų tūkstančių eurų mėnesinę apyvartą. O tai gali būti signalas, kad dalis veiklos galimai vykdoma šešėlyje.

Taip pat pastebėjome, kad kol kas individualią veiklą vykdantys verslininkai pernelyg mažai domisi ir menkai naudojasi finansuotojų siūlomomis valstybės verslo skatinimo priemonėmis. Šiuo metu alternatyvūs finansuotojai smulkiesiems verslams vis dar gali suteikti pigesnes už infliaciją paskolas. Per pastaruosius kelerius metus supaprastėjo ir paskolos gavimo procesas bei paskolos gavėjui keliami reikalavimai. Smulkieji verslai taip pat gali pasinaudoti paskolos įmokų mokėjimo atidėjimu, o pasiskolinę investicijoms – pasinaudoti „Invegos“ palūkanų kompensavimo priemone, leidžiančia susigrąžinti didelę dalį sumokėtų palūkanų.

Finansavimo priemonių rinkoje yra nemažai, tačiau tik nuo pačių verslininkų priklauso, ar jie jomis pasinaudos. Labai svarbu turėti skaidrią valdomą verslą ir būti aktyviam siekiant gauti verslo finansavimo.

Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius.

Komentaras pirmą kartą patalpintas naujienų portale LRT.lt