Šalies bankai patvirtina net 8 iš 10 verslo paskolų paraiškų, rodo Lietuvos banko statistika. Tačiau ekspertai tikina, jog realybėje kreditai suteikiami vos 1 iš 10 įmonių, o su didžiausiais sunkumais gaunant paskolą susiduria mažieji šalies verslai. Ką tai reiškia šalies ekonomikai ir kas patenkina aukštą kreditų paklausą pandemijos metu?

Lietuvos banko ataskaitos duomenys atskleidžia, kad šalies bankai 2018-2019 m. patvirtino net 78 proc. paskolų paraiškų, tačiau alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ vadovo Lino Armalio manymu, šie skaičiai neatspindi tikrosios situacijos.

„Problema slypi bankų skaičiavimo metodologijoje, nes į minėtą Lietuvos banko statistiką papuola tik tos paraiškos, kurios nukeliauja iki sprendimus priimančių žmonių. Tačiau yra daugybė paskolų užklausų, kurios nepraeina kreditų vadybininko barjero ir į oficialią statistiką nepatenka, nors turėtų, nes tai iliustruotų tikrąjį verslo paskolų poreikį šalyje. Šie bankų duomenys kreditų prieinamumo situacijos neatspindi“, – sako L. Armalys.

Patvirtina vos 1 iš 10 paraiškų

Eksperto teigimu, tai sukuria paradoksalią situaciją, kuomet bankų skelbiama statistika rodo, kad paskolas gauna bene keturios iš penkių Lietuvos įmonių, tačiau iš verslo atstovų yra nuolat girdimi nusiskundimai dėl griežtų bankų sąlygų ir nenoro išduoti kredito.

„Realesnę situaciją atspindi įvairios įmonių ar verslo asociacijų apklausos – kiek iš jų kreipėsi finansavimo, kiek gavo, kurioms iš jų sudėtingos paskolos teikimo sąlygos sudaro kliūtis augti. Rožinius tokios statistikos akinius nuima ir kitų kredituotojų duomenys, kurioje fiksuojamos visos paraiškos.

Pavyzdžiui, mes užklausas gauname elektroniniu būdu, todėl registruojame visas paraiškas – net tų įmonių, kurios įsisteigė prieš vieną dieną ar yra įsiskolinusios. Jei skaičiuotume nuo visų gaunamų kreditų užklausų, mes patvirtiname 20-25 proc. iš jų. Tačiau bankai taiko gerokai griežtesnius kreditų kriterijus nei mažesni finansuotojai, todėl iš tikrųjų jie patvirtina dar mažiau paraiškų, iki 10 proc.“, – teigia „Noviti finance“ vadovas.

Augant bankams, mažėja jų toleruojama rizika

L. Armalys pratęsia, kad viena pagrindinių tokios statistikos priežasčių – didžiųjų bankų orientavimasis į kitokio tipo, didesnius projektus.

„Bankams augant, jie nebenori rizikuoti. Tai lemia, kad jų išduodami kreditai smulkioms įmonėms traukiasi – šis efektas atsispindėjo ir pandemijos įkarštyje. Didieji bankai buvo nelinkę skolinti, ypač smulkiajam verslui, nes ekonominės perspektyvos buvo blankios, tokiu būdu jie vengė išaugusios rizikos“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, didiesiems bankams yra nepriimtina net 3-4 proc. siekianti kredito rizika. Tiesa, ši problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

„Tie patys klausimai yra keliami ir Vakaruose, pavyzdžiui, JAV – pernai „Bloomberg“ atliktame tyrime nagrinėjama, kodėl bankams suteikiamas valstybės finansavimas nenukeliauja iki ekonomikos variklio – smulkių įmonių. Priežastys yra tos pačios – bankams vis labiau tampa nepriimtina net minimali rizika“, – tvirtina pašnekovas.

„Noviti finance“ vadovo teigimu, gerokai teisingesnis požiūris būtų kredito riziką siekti valdyti panašiai kaip infliaciją, t.y. blogai jei ji didelė, tačiau taip pat negerai jei ji arti nulio: „Bankuose dažniau turėtų skambėti klausimas „Kodėl mūsų kredito rizika tokia žema ir kada bei kaip ji bus padidinta?“. Dabartinis bankų nepaslankumas ir kartais net paniškas rizikos vengimas lemia, kad kenčia visa ekonomika – stoja įmonių augimas, jos negali gauti finansavimo.“

Paklausą patenkina ne bankiniai finansuotojai

Tačiau rinka pati sureguliuoja paklausos ir pasiūlos santykį, o paskolų sektorius – ne išimtis: „Kadangi didieji bankai vis labiau orientuojasi į stambių įmonių kreditavimą, smulkių ir vidutinių bendrovių segmente atsiranda neišnaudota niša. Būtent todėl turime mažesnio dydžio ar specializuotus bankus, dėl to rinkoje savo vietą randą ir alternatyvūs nebankiniai finansuotojai, dirbantys su mažiausiais verslais. Apskritai, kuo kreditavimo rinka yra įvairiapusiškesnė, kuo daugiau skirtingų finansuotojų dydžių ir tipų, tuo ji sveikesnė.“

Anot jo, skirtingų dydžių kredituotojai pasižymi ir skirtingais ypatumais, pavyzdžiui, kuo mažesnis yra finansuotojas, tuo didesnę riziką jis yra linkęs prisiimti. Be to, jie dažniausiai netaiko sektorinio skirstymo ir kruopščiau žvelgia į atskiras įmones – tai sudaro sąlygas finansuotis visokio tipo, sektoriaus ir dydžio įmonėms.

„Ne bankinio finansavimo sektoriaus pranašumas ypatingai atsiskleidžia pandemijos metu, kuomet paklausa kreditams yra didelė. Kol bankai buvo nelinkę rizikuoti, smulkesni kredituotojai dėl savo lankstumo, technologinio pranašumo stengėsi pasinaudoti galimybe bei aktyviai teikė kreditus, stengdamiesi įžvelgti individualių bendrovių potencialą.

Ateityje šie skirtumai, tikėtina, išryškės dar labiau – kadangi didieji bankai jau dabar gauna didelę dalį savo pajamų ne iš paskolų palūkanų, o iš pavedimų vykdymo ar investavimo, šios finansinės institucijos turės prabangą kredituoti tik pačius saugiausius projektus. Reikia priimti faktą, kad didieji bankai nebuvo ir, tikėtina, nebus smulkaus verslo kredituotojai. Šias įmones kuo toliau, tuo labiau kredituos į šį segmentą besiorientuojančios lokalios kredito unijos ir nebankiniai alternatyvūs kredituotojai“, – teigia „Noviti finance“ vadovas.