Naujienos ir patarimai

Užklupus karantinui prekybininkams, maisto paslaugų bendrovėms ir kitiems verslininkams prireikė papildomo finansavimo, kad perorientuotų verslą ar išsilaikytų. Pernai į kredito įstaigas kreipėsi beveik 18 tūkst. bendrovių, susiduriančių su problemomis dėl COVID-19. Dalis verslininkų ekonominės krizės akivaizdoje skolinosi pirmą kartą ir dėl patyrimo ar informacijos stokos susidūrė su kai kurių finansuotojų pinklėmis, paslėptomis sutarties sąlygose. Kokias klaidas dažniausiai daro verslas skolindamasis pinigus ir į kokias sutarties sąlygas svarbu atkreipti ypatingą dėmesį, pasakoja alternatyvus finansuotojas „Noviti finance“.

„Per pandemiją dauguma verslų patyrė arba pajamų susitraukimą, arba išlaidų padidėjimą dėl poreikio prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tokiomis sąlygomis verslui prireikia ne tik finansavimo, bet ir galimybės lanksčiai valdyti finansus, todėl verslininkai, prieš imdami paskolą, turi pasidomėti, ar kreditorius leidžia atidėti įmokas, be mokesčių pratęsti paskolos terminą ir t.t. Be to, rinkoje vis dar matome ir skolintojų, kurie iš verslo nori pasipelnyti taikydami neskaidrias finansavimo sąlygas“, – sako Linas Armalys, „Noviti finance“ vadovas.

Paslėpta kainodara

Itin dažna verslo klaida skolinantis pinigus – neįsigilinimas į paskolos kainodarą. Pasak L. Armalio, dalis finansuotojų naudojasi verslininkų patiklumu ir paskolos mokesčius išskaido į skirtingas tris ar net keturias eilutes, taip mėgindami nuslėpti tikrąją paskolos kainą.

„Renkantis finansuotoją pirmiausiai reikia ieškoti skaidrumo tiek kainoje, tiek ir kitose paskolos sąlygose. Verslininkai juos finansuojančiam kreditoriui turėtų mokėti tik du mokesčius: sutarties sudarymo mokestį – tai yra fiksuotos išlaidos abiem pusėms – ir palūkanas. Tačiau kai kurios bendrovės paskolos kainą išskaido į kelias dalis papildomai įtraukdamos, pavyzdžiui, mėnesinį sutarties administravimo, draudimo, sąskaitos aptarnavimo ar sąskaitų siuntimo mokesčius. Dėl to paskolos kaina tampa du ar tris kartus didesnė nei skelbiamos palūkanos“, – teigia bendrovės vadovas.

Svarbu ne tik palūkanos

Kita dažna verslo klaida skolinantis yra nesidomėjimas, kokių veiksmų kreditorius imasi, jei bendrovė tampa nemoki. Anot L. Armalio, verslininkai dažnai atsižvelgia tik į palūkanų normą, o į kitas finansavimo sąlygas neįsigilina.

„Bendrovės ieškodamos finansavimo turėtų pasidomėti, ar susidūrus su finansiniais sunkumais kreditorius bus linkęs padėti. Svarbu įvertinti, ar kreditorius nemokumo atveju skolą administruoja pats, ar perduoda skolų išieškotojui. Jei skola patenka į išieškotojų rankas, tai rodo, kad paskolos teikėjas nėra linkęs ieškoti kompromiso. Mes esame linkę su verslu ieškoti kompromiso, stengiamės pagelbėti dešimtį dienų netaikydami delspinigių, leisdami atidėti mokėjimus ir restruktūrizuodami paskolą. Ir tik tuo atveju, kai verslas šiomis galimybėmis nepasinaudoja, sutartį nutraukiame“, – aiškina „Noviti finance“ vadovas.

Norinčioms gauti paskolą bendrovėms taip pat vertėtų pasidomėti, kas nutinka, jei klientas kelias dienas vėluoja sumokėti įmokas, kokie delspinigiai jam taikomi. Pasak L. Armalio, kai kurie kreditoriai pradelsus sumokėti įmokas taiko netgi didesnius nei 0,2 proc. delspinigius už pavėluotą dieną. Per dieną mokant tokį procentą, per metus sudaro net 72 proc. delspinigių. Todėl tokių finansuotojų reikėtų vengti, o vietoje jų rinktis kreditorius, taikančius mažesnius delspinigius.

Be to, verta pasidomėti kokiomis sąlygomis paskolą galima išsimokėti verslo nesėkmės atveju, jei už ją laiduojama. Blogai, jei laiduotojams paskola pradeda kainuoti brangiau. „Noviti finance“ Lietuvos rinkoje siekia įdiegti praktiką, kad verslo paskolų laiduotojai šias paskolas galėtų išsimokėti be palūkanų. Vis dėlto kol kas niekas iš kitų finansuotojų šia bendrovės aktyviai taikoma praktika ir rodomu pavyzdžiu nepasekė.

Gali prireikti finansinės pagalvės

Dar vienas svarbus rodiklis renkantis kreditorių yra jo aptarnavimo kokybė ir greitis. Jei kreipiantis dėl paskolos kyla sunkumų bendraujant su kreditoriumi, tikėtina, jų kils ir dėl finansavimo, pasirašius sutartį. Pasak L. Armalio, jei per dieną pabandžius susisiekti su kreditoriumi nesulaukėte skambučio, tai jau yra ženklas, kad finansinio partnerio dėmesys geram klientų aptarnavimui gali būti nepakankamas.

„Kalbant su kredituotoju pirmąjį kartą, paskolos kainą svarbu aptarti ne pagal atskirus elementus, tokius kaip palūkanos, bet kiek bendrai kainuos paskola kokią sumą sudėjus visus mokesčius turėsite grąžinti iš finansuotojo gavę norimo dydžio paskolą. Skaidrus kredituotojas neišsisukinėdamas pateiks bendrą kredito pabrangimo sumą, taip pat atsakys iš ko ji susideda. Tuo metu neskaidrus finansuotojas stengsis fokusuotis tik į palūkanas ir bandys nutylėti papildomus mokesčius bei bendrą pabrangimą. Taip pat kedituotojo galima paprašyti apskaičiuoti mėnesinę įmoką. Sąžiningas kreditorius taupydamas jūsų laiką dar per pokalbį telefonu leis jums suprasti, kokio pasiūlymo galite tikėtis“, – pataria L. Armalys.

Ieškančiam finansavimo verslui taip pat vertėtų pasiteirauti, kiek laiko užtruks įmonės finansinis vertinimas. Be to, reikėtų pabandyti suprasti, kiek kreditorius supranta jūsų sektoriaus veiklą, ar ją finansuoja. Pasak L. Armalio, visi šie klausimai leis jums suprasti ar kredituotojas dirba skaidriai, lanksčiai, greitai ir ar jums verta su juo užmegzti bendradarbiavimą.